1Nepasitikėk savo turtais
ir nesakyk: „Turiu, ko man reikia!“
2Nepasikliauk savimi ir savo jėgomis,
kai stengiesi patenkinti širdies troškimus.
3Nesakyk: „Kas gali mane nugalėti?“ –
nes Viešpats tikrai tave nubaus.
4Nesakyk: „Nusidėjau, ir nieko man neatsitiko!“ –
nes Viešpats įpyksta iš lėto.
5Nebūk per daug tikras, kad bus atleista,
kai krauni nuodėmę ant nuodėmės.
6Nesakyk: „Jo gailestingumas didelis.
Jis atleis man visas nuodėmes“, –
nes jam priklauso ir gailestingumas, ir pyktis;
jo pyktis kris ant nusidėjėlių.
7Negaišuok grįžti pas Viešpatį,
neatidėliok diena po dienos,
nes staiga užklups tave Viešpaties pyktis,
ir bausmės metu pražūsi.
8Nepasitikėk neteisingai įgytais turtais,
nes jie nebus naudingi pykčio dieną.
9Nevėtyk kiekviename vėjyje
ir neik visais takais.
10Būk tvirtų įsitikinimų
ir nuoseklus savo žodžiais.
11Būk greitas klausytis,
bet lėtas atsakyti.
12Jeigu žinai, ką sakyti,
atsakyk savo artimui,
bet jei nežinai,
ranka užčiaupk sau burną.
13Garbė ir negarbė ateina per kalbėjimą!
Žmogaus liežuvis – jo pražūtis.
14Nebūk vadinamas dviveidžiu;
nepaleisk liežuvio apkalbai,
nes vagiui buvo sukurta gėda,
o dviveidžio laukia griežtas pasmerkimas.
15Nieko žalingo netark
nei svarbiu, nei menku reikalu,